- varvinimas
- var̃vinimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ → varvinti 1: Gražiai nusiprausti neužtenka varvinimo iš burnos ant rankų Vaižg.
◊ ãšarų var̃vinimas verkimas: Sužiuro Lapelis, sustabdęs laikinai graudžių ašarų varvinimą rš.\ varvinimas; apvarvinimas; išvarvinimas; privarvinimas; užvarvinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.